Jei prieš dešimt metų Lietuvos kaimiškose vietovėse kompiuterius turėjo vos daugiau nei 1 procentas namų ūkių, o internetu naudojosi dar mažiau, tai šiandien situacija yra gerokai pasikeitusi. Net 40,5 proc. namų ūkių kaimiškose vietovėse naudojasi internetu ir pamažu įpranta prie naujųjų technologijų kasdieniame gyvenime.
Ar galime šiandien įsivaizduoti mokyklų, pašto, bibliotekų, gydymo įstaigų ir savivaldos institucijų darbą be interneto ryšio?
Deja, ne visose Lietuvos vietovėse įmanoma juo naudotis, nes kaimiškose vietovėse nėra sukurta tinkama infrastruktūra. Pasinaudojus ES regioninės plėtros fondų parama, šviesolaidinės kabelinės linijos pirmiausia pradėtos tiesti miesteliuose ir gyvenvietėse siekiant interneto ryšiu aprūpinti ūkio ir švietimo įstaigas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kartu su viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas“ įgyvendina RAIN-2 projektą, kurio dėka kokybiška interneto infrastruktūra bus sukurta beveik visose kaimiškose vietovėse. Tinkamai paruošus „dirvą“, privatūs interneto ryšio operatoriai susidomi galimybe ieškoti naujų vartotojų ir investuoti ne tik miestuose.
Kad interneto reikia ne tik miestiečiui, liudija įsibėgėjęs Lietuvos bibliotekų modernizacijos projektas „Bibliotekos pažangai“. Šiuo metu virš 90 proc. šalies bibliotekų jau turi interneto ryšį, o gyventojai čia mokomi naudotis kompiuteriu ir interneto teikiamais privalumais. Iki 2012 m. pabaigos plačiajuostis ryšys bus įvestas dar 100 bibliotekų.
Dar viena sritis, kurioje internetas pradėtas intensyviai naudoti – pasėlių deklaravimas. Šiuo metu visi ūkininkai, privalantys kasmet deklaruoti pasėlius, tą daro internetu. Sumažėjo popierizmo, atsakingoms institucijoms greičiau ir patogiau surinkti informaciją, ją archyvuoti. Pasak Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro direktoriaus Sigito Puodžiuko, kol kas apie 2 proc. jų deklaracijas pildo iš namų, o likusieji – seniūnijose. „Pildyti deklaracijas nėra itin paprasta, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nes reikia braižyti sklypų žemėlapius. Savivaldybių ir seniūnijų žemės ūkio skyrių darbuotojai įpareigoti padėti ūkininkams tinkamai tą padaryti, nes beveik visur yra internetas, tik galbūt ne visur vienodai spartus“.
Šiuo metu ypač plinta elektroninė bankininkystė, o artimiausiu metu interneto priemonėmis teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų bus dar daugiau.
Deja, ne visose Lietuvos vietovėse įmanoma juo naudotis, nes kaimiškose vietovėse nėra sukurta tinkama infrastruktūra. Pasinaudojus ES regioninės plėtros fondų parama, šviesolaidinės kabelinės linijos pirmiausia pradėtos tiesti miesteliuose ir gyvenvietėse siekiant interneto ryšiu aprūpinti ūkio ir švietimo įstaigas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kartu su viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas“ įgyvendina RAIN-2 projektą, kurio dėka kokybiška interneto infrastruktūra bus sukurta beveik visose kaimiškose vietovėse. Tinkamai paruošus „dirvą“, privatūs interneto ryšio operatoriai susidomi galimybe ieškoti naujų vartotojų ir investuoti ne tik miestuose.
Kad interneto reikia ne tik miestiečiui, liudija įsibėgėjęs Lietuvos bibliotekų modernizacijos projektas „Bibliotekos pažangai“. Šiuo metu virš 90 proc. šalies bibliotekų jau turi interneto ryšį, o gyventojai čia mokomi naudotis kompiuteriu ir interneto teikiamais privalumais. Iki 2012 m. pabaigos plačiajuostis ryšys bus įvestas dar 100 bibliotekų.
Dar viena sritis, kurioje internetas pradėtas intensyviai naudoti – pasėlių deklaravimas. Šiuo metu visi ūkininkai, privalantys kasmet deklaruoti pasėlius, tą daro internetu. Sumažėjo popierizmo, atsakingoms institucijoms greičiau ir patogiau surinkti informaciją, ją archyvuoti. Pasak Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro direktoriaus Sigito Puodžiuko, kol kas apie 2 proc. jų deklaracijas pildo iš namų, o likusieji – seniūnijose. „Pildyti deklaracijas nėra itin paprasta, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nes reikia braižyti sklypų žemėlapius. Savivaldybių ir seniūnijų žemės ūkio skyrių darbuotojai įpareigoti padėti ūkininkams tinkamai tą padaryti, nes beveik visur yra internetas, tik galbūt ne visur vienodai spartus“.
Šiuo metu ypač plinta elektroninė bankininkystė, o artimiausiu metu interneto priemonėmis teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų bus dar daugiau.