Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą Jūs sutinkate su slapukų politika. Daugiau informacijos

Plačiajuosčio ryšio projektai pristatyti Briuselyje vykusioje konferencijoje „The Future of EU Finances“

Rugsėjo 25 d. Briuselyje vykusi konferencija sutelkė daugiau kaip 700 atstovų iš ES valstybių narių, ekspertų grupių ir ES institucijų, siekiant aptarti būsimus ES biudžeto iššūkius ir jų sprendimo galimybes. Šis renginys - dar vienas žingsnis plėtoti idėjas išdėstytas Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities, siekiant sukurti ateities Europos biudžetą. Minėtas dokumentas papildo 2017 m. kovo 1 d. Europos Komisija paskelbtą Baltąją knygą dėl Europos ateities, kuria pradėtos atviros ir plačios diskusijos apie rytdienos Europą. 

Konferencija organizuota Komisijos narių Günther H. Oettinger, Corina Creţu ir Mariya Gabriel vardu. Kviestiniai konferencijos svečiai Pascal Lamy ir Mario Monti atstovavo aukšto lygio darbo grupėms, skirtoms padidinti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų ir nuosavų išteklių poveikį.

Komisarė Corina Creţu įžangine kalba pradėjo pirmąją konferencijos dalį, kurioje po Europos politinių studijų centro direktoriaus Daniel Gross pristatymo vyko pirmosios grupės posėdis, skirtas aptarti Europos uždavinius ir ES finansų galimybes juos išspręsti. Daniel Gross nuomone pagrindinis tikslas užtikrinti, kad kiekvieno ES investuoto euro įtaka būtų didesnė nei tuo atveju, jei jis būtų išleistas nacionaliniu lygmeniu. Pridėtinės vertės kūrimą taip pat akcentavo ir Komisarė Creţu.
Antroji konferencijos dalis skirta vienai iš daugelio sričių, kuriose ES finansai teikia ypač didelę pridėtinę vertę - moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Komisijos narė Gabriel išreiškė viešųjų ir privačių investicijų poreikį siekiant, kad ES taptų "pagrindiniu skaitmeniniu čempionu". Jos teigimu yra "nerimą keliančių ženklų", kurie rodo, kad Europa atsilieka ekonomikos skaitmeninime, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip 5G.

"Europoje mes privalome turėti aukštos kokybės plačiajuosčiu ryšiu sujungtą visuomenę, kuri yra gyvybiškai svarbi mūsų ekonominei ir socialinei gerovei", - pridūrė ji. Panašiai Pascal Lamy pabrėžė būtinybę bent dvigubai padidinti mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą, kaip siūloma jo aukšto lygio grupės rekomendacijose.

Šioje konferencijos dalyje taip pat buvo pristatyti VšĮ „Plačiajuostis internetas“ Lietuvoje įgyvendinti plačiajuosčio ryšio projektai RAIN, RAIN2, PRIP ir PRIP2. Pristatymo metu buvo atkreiptas dėmesys į socialinę projektų vertę Lietuvos ir ES mastu.  
Paskutinėje konferencijos dalyje surengta politinė diskusija, kurioje ieškota būdų sukurti ilgalaikį biudžetą, kuris padėtų sukurti ateities Europą. Komisijos narys Oettinger akcentavo pagrindines sritis, kurioms reiktų skirti daugiau dėmesio ateityje - saugumo, klimato kaitos, sienų apsaugos ir gynybos politikos klausimais. Taip pat pabrėžė sanglaudos politikos svarbą remiant struktūriškai silpnus regionus ir juose vykdomą žemės ūkio politiką, siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovės išliktų ekonomiškai patrauklios vietovės gyventi.
Komisaras taip pat priminė, kad vidutiniškai už kiekvieną 100 eurų, kurį sukuria Europos darbuotojas, tik 1 euro mokestis patenka į ES biudžetą. Kita vertus jis įpareigojo "nesiūlyti išleisti nė vieno euro, kuris neturi pridėtinės vertės".
"Mūsų tikslas yra pateikti tokį biudžeto pasiūlymą, kuris būtų subalansuotas tarp mokėtojų bei Sanglaudos fondo valstybių narių ir skirtingų Europos Parlamento pozicijų, kurios yra ambicingos, bet realios" – konferenciją užbaigė Komisaras Oettinger. 

Daugiau apie vykusią konferenciją galite paskaityti čia.